Vasarinė duona kasdienė mūsų ir svečių

Nesusilaikiau, parašysiu (apie pusryčius kol kas), mat labai jau skaniai  ir sveikai valgome.

Dažniausiai ryte tenka kepti duoną, į parduotuvę (mieste) važiuoti tingisi ir šiaip nesinori – ten nešvaru, nekvepia, netylu, net trys ne ir ten daug laiko sugaištama veltui, o visa pirktinė duona būna sudorota išalkusių vaikų – jiems vis negana, maudosi, dūksta visą dieną, kažkuriuo metu įlekia virtuvėn net drebėdami – valgyt, mama, valgyt, pagriebia ką randa, o lengviausiai randama ir pasiimama yra būtent pirktinė, suraikyta duona ir vėl išlekia kažkur – ar baseinan, ar paskui vištas, kates ar šunis…

Dažniausiai kepu ryte prancūziškus batonus – patogu, užmaišei vakare, šaldytuvan įkišai, ryte į dvi dalis padalinai, orkaitėn ir už keliolikos minučių galima sėsti pusryčiauti.

Su duona tinka lengva mano pačios daryta varškės užtepėlė – riebi varškė, naminis jogurtas ir daržovės iš daržo.

Puikiai pusryčiams tinka ir man  labai patinka sūris –  iš saldaus pieno, traukinant įspaudžiu citrinos, ir  lieka tas citrinos aromatas ir prieskonis, ir ant visai šviežutėlio, ką tik padaryto sūrio užbarstau rupios druskos ir čiobrelių, irgi citrininių, iš gretimos pievos..  Šiuo metu turime šviežaus, dar skysto, medaus – taip skanu su tokiu sūriu, taip skanu!

Būtinai pusryčiams reikia kavos (Man. Ir geros pageidautina. Tokią buvo Asta atvežusi iš čia, reikės užsisakyti), visiems kitiems tinka čiobrelių iš pievos ar mėtų ir kiemo arbata.

Kai atvažiuoja svečiai, be abejo, pasiūlome paragauti lietuviškos juodos duonos su pačių rūkytais naminės kiaulės lašinukais. Kai svečiai tokie egzotiški ir daug pasaulio matę bei įvairių maistų ragavę kaip Yaroslava Troynich galimi ir šiek tiek netikėti deriniai.

Nuo vaikystės mano viena mėgstamiausių pusryčių košių yra „kiauliukų košė”, tokią Biržų močiutė virdavo mažiems kiauliukams, gaudavome ir mes. Tai paprasčiausių miežinių ar kvietinių kruopų košė išvirta vandenyje, patiekiama su druska ir daug daug naminio sviesto, jį reikia labai gerai išmaišyti, taip, kad košė pabaltų.

Desertui tiks juoda duona su šviežių braškių, baltųjų pipirų bei balzamiko acto uogiene.

Kaip gi pusryčiai be torto, a?

Iš vakaro likęs maskarponės ir braškių su juodaisiais pipirais ir mėtomis tortas.

Pusmetinis mūsų azijatas Bajus pusryčiams laiko turi, tik jam vis negana, o gauna jis pora šimtų gramų varškės + puslitrį mano gaminto jogurto + naminių vištų kiaušinį. Ir dar išrūgas nuo varškės arba sūrio.

Tiek apie pusryčius. Apie pietus ir vakarienė tektų rašyti daug ilgiau, kiltų grėsmė veltinio avalynės tinklaraštį paversti maisto tinklaraščiu, nebūtų nieko keisto, dabar tai madoje – visi fotografuoja, gamina maistą, jį valgo ir aptaria, ir dar visi velia Nesaldūs laikai profesionalams, a?

Nuotraukos : Yaroslava Troynich