Veltinio stebuklas NR. 2
Ne vienas manęs yra klausęs, kaip aš atradau veltinį, kodėl ir taip toliau. Ne vienam jau pasakojau, kaip prieš kokius 5 ar 6 metus ėjau sau laiminga viena Klaipėdos gatve į dailės reikmenų parduotuvę, pirkti kažko, ko man tada labai reikėjo, dabar jau net nepamenu ko 🙂 staiga užmačiau naują parduotuvę, kurios vitrinoje buvo išdėlioti tekstilės gaminiai ir gal net būčiau praėjusi pro šalį, jei būčiau supratusi, kas tai per tekstilė 🙂
Bet aš nesupratau, jei nesuprantu, man būtinai maga išsiaiškinti, teko užeiti parduotuvėn.. už prekystalio stovėjęs pagyvenęs vyras paimdavo į rankas pūko gabalą, patrindavo, patrindavo ir iš delnų iškrisdavo mažas kietas bet švelnus įvairiaspalvis kamuoliukas – kaip man vėliau paaiškino tas pats pagyvenęs žmogus – veltinio kamuoliukas, ir viskas aplinkui – lengvi ir plonučiai šaliai, ryškiaspalvės kosminių formų kepurės bei rankinės, šlepetės lyg nykštukų batukai buvo pagaminti rankomis iš vilnos naudojant pačią seniausia tekstilės technologiją – veltinį. Tą pačia dieną prisipirkau įvairiaspalvės vilnos pakelių, parlėkiau namo, pabandžiau ir man gavosi… Man tai buvo tikras stebuklas – veltinio stebuklas, taip viskas paprasta ir kartu genialu – gabalėlis vilnos, šiek tiek vandens ir muilo, rankų darbo ir šilumos, ir lipdai viską, ką tik gali įsivaizduoti.
Taip aš ir lipdžiau iš vilnos, pirkau skirtingų avių veislių vilnas iš įvairiausių šalių, ir ne tik avių, taip pat lamų, kupranugarių, jakų, triušių, ožkų, šunų ir t.p, naudojau jas vienas, vėliau pradėjau maišyti, svėriau, skaičiavau, įvėlinėdavau audinius, siūlus, vėl svėriau, skaičiavau, atrodė, žinau jau visai nemažai, ne viską, bet nemažai – galiu atskirti begalę vilnų, galiu daugmaž pasakyti kaip viena ar kita velsis, kaip jas sumaišyti ir kokio galima rezultato pasiekti sumaišius vienas su kitomis, kaip priims vieną ar kitą audinį, per kiek laiko turėtų susivelti… Galiu suvelti vyrišką 44 dydžio porą nuo pradžios iki galo per 1.20 min. (jei labai reikia, tik ar tai yra gera?) ir man tai atrodė labai labai greitas darbas, bet….
Visą tą laiką daugiausiai aš vėliau iš idealiai sutvarkytos vilnos, kaip man tada atrodė – siųsdavausi kilogramus gražiausiomis spalvomis nudažytos australietiškos ar naujazelandietiškos vilnos, tokia vilna net nebekvepia avimi, ji karbonizuota, užtai idealiai švari ir tvarkinga. Kita dalis mano naudojamos vilnos buvo iš Europos – Anglijos ar Vokietijos, ta vilna taip pat labai švari, gražiai sutvarkyta, tiesa, jau su avies kvapeliu,bent jau nekarbonizuota, tik išplauta. Įvairias nekarštas (kartais ir neplautas) skirtingų avių veislių garbanėles taip pat siunčiuosi iš viso pasaulio, iki šiol.
O ką daryti? Gi Lietuvoje su vilna tada (kai aš pradėjau velti) buvo sunku. Sunku ir dabar – Lietuvoje jau ganosi nemažai skirtingų avių veislių, deja nusipirkti vienokių ar kitokių avių veislės garbanėlių nėra taip paprasta, kad ir šiandienis pvz.- bandžiau skambinti ir kalbėti su „avininku”, kuris atseit augina nemažai skirtingų avių veislių, tik spėjau užsiminiau apie tai, jog man reikia kuo skirtingesnės vilnos, norėčiau nusipirkti dar porelę vienokių, tada porelė kitokių avių, kaip jis pasiuntė mane ir išjungė telefoną, atseit aš diletantė nesuprantu, jog šitos avys net ne vilninės 🙂
Nesvarbu, nusivažiavau į lankas.
Taigi, pradėjau velti nuo aukščiausiomis technologijomis apdirbtos australietiškos ir naujazelandietiškos vilnos, dalį gaminių gaminau iš Europoje užaugintų avyčių vilnos, ir man buvo gerai – tiekimas užtikrintas, pirk kiek nori, visada idealiai sutvarkyta, visada yra.
Prieš porą metų gavau pasiūlymą išbandyti vietinių šiurkščiavilnių avių vilną, wool.lt karšykla išplovė, iškaršė, pradėjau velti, įvyko stebuklas NR.1.5 🙂 susivėlė greitai, į akmeninį avalynei tinkamą veltinį.
Jau tada veisėme kelias škudes, pabandymui, ar tikrai jos tokios geros žoliapjovės, ar tikrai vilna tinkama vėlimui – škudytės pasiteisino, užsiveisėme jų daugiau, nukirpome pirmasias vilnas, wool.lt išplovė, iškaršė, pabandėme – vėlėsi gerai, irgi į akmeninį avalynei ir kilimams tinkamą šiurkštų veltinį, visai kitokį anei šiurkščiavilnių avių veltinis (abu labai skirtingi ir abu savaip gražūs).
Taip po truputį dalį iš užsienio perkamos vilnos pakeitėme Lietuvoje užauginta (nemaža dalis iš mūsų pačių ūkio) bei vietinėje karšykloje plauta bei karšta vietinių avių veislių vilna.
Šį rudenį kerpant avis ir apžiūrinėjant vilną kilo minti pabandyti ją iškaršti ir suvelti visai neplovus mat rudeninė vilnelė pakankamai švari, juolab senovėje tokią ir veldavo, o kol velsi gi ir nešvarumai išsiplaus 🙂
Nusipirkome rankinę karšimo mašinėlę.
Kęstas apkirpo avinuką.
Aš išsikaršiau, suklojau vilnas, užpyliau vandeniu, išmuilavau, pavėliau minutę, antrą ir įvyko veltinio stebuklas NR. 2
Maždaug po 2 minučių vėlimo mano rankose jau buvo kietas, be galo gražaus, žvilgančio ir stipraus veltinio gabalas. Man atrodė, aš žinau, per kiek laiko turi susivelti veltinis iš škudžių avių vilnos, bet.. veltinis iš neplautos – iškarštos škudžių vilnos, pasirodo, susivelia daug kartų greičiau negu iš plautos – iškarštos. Sukeičiau 2 procesus vietomis ir gavau visai kitą rezultatą, štai Jums ir siurprizas, po tiekos metų kasdienio vėlimo.
