Šiek tiek spalvų pavasariui – gal jis pagaliau ateis?
Ruošiuosi į Italiją, į Felt Rosą, žinau, ten rasiu tikrą pavasarį, gerą nuotaiką, smagias mokines, gal pasimokysiu ir pati. Taip tai, ir dar ten skani kava, bei pats geriausias maistas pasaulyje. Po Kroatijos pats geriausias:)
Tuo tarpu čia sėdžiu sau apskrovusi batais, šlepetėmis, vilnomis, padais, ylomis ir meistrauju sau… batus, šlepetes, batus, šlepetes ir vėl šlepetes. Šios gavosi netyčia, jose labai daug alpakos vilnos, kuri pasirodė yra net labai tvirta, papuošiau jas šilkinių sarių gabaliukais, bei rankomis užsiuvau ryškų odinį-kamštinį paduką.
skanaus!
