Pievų puošmena

Nepaisant įvairių  mūsų nuogastavimų, naujakurių Škudžių banda lyg niekur nieko laksto po savo naujus namučius – mūsų pievas. O mes taip jaudinomės – ar prisitaikys, ar nebandys sprukti, ar vienos paros mūsų tvarte užteks, kad suprastu – dabar čia jų namai. Viskas pasirodė labai paprasta, drebančia širdimi išleidome avis iš tvarto,  jos pasklido po pievą, užtvertą elektriniu piemeniu ir neužilgo jau ramiai rupšnojo žolytę, šią naktį jos nakvojo pievoje, netoli namo – tvartas joms nepatinka ir nėra būtinas, paprastai ir žiemą, ir vasarą užtenka stoginės ir užuovejos.
Labai tikiuosi, kad Škudės, šiuo metu tokios retos ir egzotiškos,  greitu laiku taps pakankamai dažnu reginiu Lietuvos kraštovaizdyje, savo tikrajame areale – gi jų laikymo ir priežiūros sąlygos tokios paprastos.

Tuo tarpu naujieji avinai prisidirbo! Kęstas, kaip tikras miškininkas ir augalų puoselėtojas, ne juokais supyko.

2 naujai pasodintos, skiepytos, apsauginiu tinklu aptvertos, gražiausios obelėlės – išrautos ir sudorotos, įdėmiai pažiūrėkite į nuotraukas, vienos obelėlės likučiai puošia avino ragus! Škudėms reikia pagraužti žievių, jei turite savaiminio miško ar krūmynų, kuriuos reikėtų išvalyti – jos puikiai pagelbės, bet naudingus medelius, net suaugusius medžius, krūmus reikėtų labai kruopščiai aptverti. 

Paprastai škudžių veislės avinai pasižymi draugišku ir romiu charakteriu, pašaukti ateina, ėda iš delno, su žmonėmis jie neagresyvus, retkarčiais aiškinasi tarpusavyje santykius. Šiek tiek nerimavome, kaip elgsis nauji suaugę, akivaizdžią svorio ir ragų persvarą turintys avinai su jaunučiais avino Nuodėgulio sūnumis;  vėlgi, nerimauta be reikalo, vyresnieji avinai jaunųjų neengia, šiek tiek pasitrankė ragais, jaunieji įvertino vyresniujų pranašumą ir įsivyravo ramybė.