Maskva, Maskva – čia reikia bėgti kiek įkabini, kad išsilaikytum toje pačioje vietoje…
Grįžau iš Maskvos. Atrodau kaip turistė, taip? Deja mačiau Kremlių tik akies krašteliu, o į Raudonąją aikštę taip ir nepapuoliau, kažkodėl ji buvo uždaryta, o aplink buvo begalė kareivėlių, gal vėl kokia parado repeticija, kas žino. Užtai pasivaikščiojau Senuoju Arbatu, prisivėžinau metro, bei vieną kartą pasisekė atsigerti kavos Starbuks – nesijuokite dabar, man kas rytą kaip 2×2 įpratusiai prie puodelio skanios kavos, Maskvoje buvo tiesiog kavos badas, pasijausdavau priklausoma nuo kavos maniakė, mat kava ten yra, bet ji ar tirpi, ar netikra, ar tiesiog balzgana lyg arbata… gerose kavinėse ji žinoma yra, bet tas vieteles reikia žinoti, o kai žinai, dar reikia iki jų nuvažiuoti ir galiausiai surasti. Apie kainas net nekalbėsiu, nešiurpinsiu 🙂
Taigi, ką dariau Maskvoje? Vėliau kasdien nuo ryto iki vakaro su grupele rusaičių, minimalus dienos rezultatas būdavo 10-11 skirtingų skirtingiausių porų šlepečių.
Ir stebėjausi. Viskas ten yra kitaip – žmonės kitaip elgiasi, jų daug, jie visokie – tikras tautų katilas; automobiliai kitaip važiuoja – jų irgi daug, vairuoti ten niekuomet nebandyčiau :); metro – visai smagu ir labai įdomu, tiesa nepritariu begaliniam Maskvos metro stočių grožio liaupsinimui, man Piterio metro daug gražesnis ir bent 1000 kartų švaresnis ir draugiškesnis; sakyčiau Maskva didelis ir greitas verslo miestas, labai labai greitas, geriausiai jį apibūdino maskvietė Sveta, pacitavusi kažkurį „Alisos” personažą – „Čia reikia bėgti kiek įkabini, kad išsilaikytum toje pačioje vietoje. O jei nori patekti kur nors kitur, reikia bėgti mažiausiai dvigubai greičiau..”
Maskva, We Can Do It! 😉
Tiems kas pirmas pabaigia velti, dovanodavome po rožę.
O šita kursų dalyvė puikiai įrodo, kad veltos rožės nuostabiai dera su kaukolėmis 🙂
O šita kursų dalyvė puikiai įrodo, kad veltos rožės nuostabiai dera su kaukolėmis 🙂
