Kasdienybė 2 arba apie mano nuotraukų fonus..
Taip jau yra, kad žengusi pro duris aš randu visų savo nuotraukų fonus, dauguma jų (foto) padaryta nenutolus 5-6 metrų nuo namo. Ar aš galvoju, kad šitokie fonai labiausiai pabrėžia veltini. Nep. Tiksliau – kartais taip, kartais ne 🙂 dar tiksliau, bet kurioje aplinkoje gali rasti kas pabrėžia ir atvirkščiai, svarbu apsidairyti. Aš dairausi čia, kur gyvenu, dirbu, man čia gera, fotografuoju irgi čia, nesiblaškau, laiptai apkerpėję – puiku, juolab kitokių pas mus nėra :), medžio žievė – išraiškinga, senos durys – dar išraiškingiau, juolab kitokių durų kaip ir laiptų mes neturime, tik senas, atsilupusiais dažais!
. Jei gyvenčiau mieste, fonai būtų urbanistiškesni. Galop jei reikia kažko ne tokio tipiškai kaimiško, galiu gi 2 metrai nuo namo rasti mūsų Subaru kapotą ir bus tiesiog pilkas fonas.
Viskas pas mus yra paprasta, kaip 2×2 🙂
eziukstis
Man kaip tik tokie fonai patys pačiausi. Taip nuotraukas pateikiat, kad visada žiūriu ir blizginu akeles. Nuostabu, kai žmonės iš paprastų dalykų sugeba TOKĮ rezultatą išpešti. Ypač tas Subaru 😀 tik vėliau įsižiūrėjus pamačiau lapų šešėlius.
Inga Samušienė
o man kartais atrodo, kad užgožia ir nepabrėžia fonas veltinio, na bet tas fonas už durų, tiesiog išbėgi, pykšt pokšt ir vėl bėgi velt
Inga Samušienė
aga, o subaru kaip fonas yra geriausias kai neplautas, tada matinis ir atspindi tik biški, o geriausia sąvybė, kad jis visada ten, kur ir aš
eziukstis
aš irgi aplink namus paprastai pasivaikštau, ir kas atrodo tinkamiausia prie darbo, naudoju. tokiais atvejais gerai gyventi senų lūšnų kvartale. bent jau įdomybių ir fonų gausu.
Ilona
Labai mieli namai ir…tokie artimi dūšiai 🙂