Vasario 26 from Inga Samušienė on Vimeo.

[metaslider id="3659"]

Mes skirtingi ir mūsų kojos skirtingos - masinės gamybos gaminiai ne visiems mums tinka ir tūkstančiai naujų batų porų atsiduria šiukšlyne. O kai standartizuoti gaminiai nuvilia, darbo imasi tie, kurie gali įsiklausyti į individualius poreikius - tai yra amatininkai. Suprantu, kad ne viena

Kiekvieną kartą mokydama atiduodu savo žinias ir visada mainais gaunu kažką nepamainomą. Šį rudenį į studiją pasmalsauti užsuko Rūta, vėliau užsuko ir pasimokyti, atsivežė savo auginamų avių vilnos bei garbanų. O avys ne bet kokios, avys - Gotlandų veislės, jų vienintelių vilna

Šiandien pirma diena kai grįžome iš pamarių Mažosios Lietuvos atgal į ežeringąją Aukštaitiją, vėl aplink bliauna laimingos avys, kvepia čiobreliais ir ežerais, ir rojus čia - namie, obettačiau, visa Lietuva tokia graži, o Pamarys = atostogos, nesvarbu, kokiu tikslu ten važiuoji, o

Gaminti avalynę aš pradėjau 30-ties, prieš 10 metų, "iš niekur" atrodytų, pradėjau velt ir iškart tapkes, tik tapkes. Tuomet iš a.a. Mamos ir išgirdau - trečia batsiuvių karta, kas būtų pagalvojęs.. Taip ir sužinojau, o tada pradėjau ir prisiminti kadų kadaise

Kiekvieną kartą, mokindama žmones velti, aš vis pagaunu save galvojant - štai dabar jau pati pati gražiausia matyta batų pora

Dar vieni batai - kaip visada, koją viduje liečia tik veltinis, viršus aptrauktas natūralia oda, padas šį kartą penkiasluoksnis - veltinis, kamštis, veltinis įgumuotas, oda ir natūrali guma, klijuotas ir siūtas rankomis su dviguba siūle. O sveria batai nedaug ir

Mūsų pievose ganosi baltos, juodos ir rudos avys