Paviršiai ir formos

Vis dar „tempiuosi” nuo nuno feltingo (veltinio ant audinio) aj vyras už barbarizmus bars galimybių, oi koks malonumas iš audinio atraižų, vilnos, įvairių pluoštų, bei įvairiausių daiktų (akmenukų, stikliukų, o štai viena pažįstama vėlėja net kavos pupeles ir arbūzo sėklas įvėlė) kurti nematytus neregėtus paviršius… Tiesa, be nuno feltingui įprasto audinių lengvumo, man patinka audinį įvelti ir į … šlepetes, čia jis praktiškai dingsta, bet… lieka vos vos matomas matinis veltinio paviršiaus blizgesys ir sunkiai suvokiamas švelnumas, net „skanumas”.

Kartais juokais norisi velti tortų maketus :)… Juolab kita man be galo patinkanti veltinio savybė – plastiškumas 🙂 gali klostuoti, raityti, garbiniuoti, dėlioti, lankstyti ir t.p. Tortinėms rožytėms kaip tik..

Taigi, vanilinės krikšto suknutės man buvo maža, nuvėliau dar 2 poraspanašių šlepečių. Skanių desertinių šlepečių.