Atliekų perdirbimas :)

Žinoma, namie mes rūšiuojame atliekas… Organinės – gyvuliukams, stiklas – šen, metalas – ten, popierius – pakuroms, gražesnis popierius- man, viskas kas blizga/tviska/įdomu – irgi man, visą kitą – į bendrą konteinerį, ir žinoma, visą kas lieka po vėlimo irgi rūšiuoju, kaupiu… Hmm.. jei ši mano aistra stiprės (rūšiavimo ir naudingų atliekų kaupimo) rizikuoju senatvėj paversti namus urvu.

Bet gi atliekos naudingos 🙂 žiū, susiuvus 2 spalvų jau naudotus pakavimo popierius(ar nepavykusio veltinio skiautę) ir užklijavus ant jų iš lino bei popieriaus atliekų suvyniotas gėlytes, galima pagaminti vieną kitą atviruką.

Kai veliu šlepetes, iškirpinėju veltinio apskritimus, hmmm, per porą metų visai nemažai jų prikaupiau, manau, pavelsiu šlepetes dar kokius metus ir pasidarysiu visai smagų kilimą 🙂

Kažkada veldavau iš grubaus lietuviško karšinio, hmmm, galutiniame rezultate šlepetės gaudavosi visai neblogos, tvirtos, tik kiek grubesnės ir šiurkštesnės nei iš merino sluoksnos, deja pats vėlimo procesas daug lengvesnis su sluoksna, taigi didžiulės karšinio atsargos iki šiol dūlėja verandoje. Karts nuo karto vis pabandydavau kažką iš jų suvelt ir vėl neapsikentusi atidėdavau. Šiandien sugalvojau nusivelti servetėlę karštam puodui, susiklojau daug įvairiaspalvio karšinio sluoksnių, kad veltusi greičiau, tarpuose įdėjau stebuklingai besiveliančios merino vilnos sluoksnos, susukau didžiulį ritinį, suvėliau, supjausčiau ir sudėliojau servetėlę, manau pasidarysiu tokį pat kilimėli voniai ar širmą. Kada nors 🙂