Močiutės rožės

Taip jau yra, kad viskas susiėje su gėlėmis, o labiausiai – rožėmis, man primena mano a.a. Viekšnių močiutę, kiekvieną kartą darydama rožes, ją atsimenu ir tikrai žinau, mavo rožės močiutei patiktų, gal vieną kitą gėlytę sumeistrautume drauge, kaip kadaise, kai aš buvau dar vaikas… Anuomet žiemą nebūdavo gyvų gėliu, bet močiutė ne ka prastesnes nei tikros sukurpdavo iš paprasto tampomo popieriaus, mirkydavo jas karstame vaške ir…. puošdavo jomis vainikus bei krepšelius… Štai toks gedulingas, bet man –  vaikui,  stebuklingai gražus buvo mano močiutės darbas…

Na ir žinoma, kai viena klientę manęs paprašė padaryti šlepetes su rožėmis, cituoju „tai bus dovana sau, ji primins man apie mylimą, nesenai mirusią močiutę” aš sentimentaliai „suskydau” … pridariau visą krūvą rožių, vėliau su kliente atsirinksime gražiausias ir pagal jas pritaikysiu pačias šlepetes.