Ne vienas manęs yra klausęs, kaip aš atradau veltinį, kodėl ir taip toliau. Ne vienam jau pasakojau, kaip prieš kokius 5 ar 6 metus ėjau sau laiminga viena Klaipėdos gatve į dailės reikmenų parduotuvę, pirkti kažko, ko man tada labai reikėjo,

Arūno Kulikausko fotoSamušių sodyba, 2012 Ruduo:)

Žinau, kad turėčiau rašyti apie avikirpį, mat jis ką tik baigėsi :) bet turiu pasiteisinimą - dar neturiu foto, pati nefotografavau, nebuvo tam laiko, o visi, kas fotografavo dar neatsiuntė, taigi dar nerašysiu apie avikirpį - vėliau

Grįžau iš ilgokai trukusios kelionės po Rusiją, bet.. :) įspūdžius aprašysiu vėliau - daug įspūdžių, daug rašyti, o dar nuotraukos

Šitos jau buvo publikuotos, nesvarbu, gal patiks seno darbo naujos nuotaikingos foto. O kartu pamokanti istorija :) Labiausiai aktuali mano kolegėms. Kaip ir visi gaminantys - prekiaujantys, aš žinau, kad dalį gaminių turėsiu nurašyti į nuostolius, juolab tas procentas iki šiol

Kai pagalvoji, tai aš labai labai mėgstu batus :)Visada juos mėgau, visada ieškojau išskirtinių, dažniausiai sunkiai tokius rasdavau :)Tai ar gali būti geresnis darbas mėgstančiai batus moteriai nei gaminti batus? Neaa..Turiu dar vieną buitinė svajonę, tokią spintą - drabužinę -

Viktorijos batai suvelti iš merino vilnos, gyvatės odos raštas ant paviršiaus - šilkas. Spalva : išorėje kūno + violetinė, viduje ryškiai violetinė :) Padas: daug sluoksnių ir viskas suklijuota ir persiūta; oda kaip matote užtempta ne tik ant pado, bet ir